Nelaimingi atsitikimai darbe pramonėje. Kaip jų išvengti?

Nelaimingi atsitikimai, kuriuose dalyvauja žmonės, įvyksta visur – taip pat ir pramonėje. Nors 2020 m. visoje ekonomikoje darbe sužeistų žmonių skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o nelaimingų atsitikimų rodiklis taip pat sumažėjo, atliekant savo pareigas visada svarbu nepamiršti būti atsargiems.

O kas, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas? Ką tokioje situacijoje gali padaryti nukentėjusysis ir jo darbdavys?

Nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta kiekviename ekonomikos sektoriuje. Remiantis kasmetiniais tyrimais, didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius įvyksta ekstensyviosios pramonės sektoriuje.

Kad galėtume imtis prevencinių priemonių, turime atsakyti į klausimą. Kas yra nelaimingas atsitikimas?

Nelaimingo atsitikimo apibrėžimas – Kas yra nelaimingas atsitikimas?

Nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas yra tiksliai apibrėžtas 3 str. 12 d. 2002 m. spalio 30 d. įstatymo dėl socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų 1 str. (2017 m. Įstatymų leidinys, 1773 punktas su pakeitimais).

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus išorinės priežasties sukeltas įvykis, dėl kurio sužeidžiama arba mirštama ir kuris įvyksta dirbant:

1. darbuotojui atliekant įprastą veiklą arba vadovaujant jai arba su ja susijusią veiklą;
2. darbuotojui atliekant veiklą darbdaviui arba su ja susijusią veiklą, net ir be nurodymų;
3. darbuotojui esant darbdavio žinioje pakeliui tarp darbdavio registruotos buveinės ir darbo santykių pagrindu vykdomų pareigų atlikimo vietos.

Konkretus įvykis gali būti laikomas nelaimingu atsitikimu darbe tik tuo atveju, jei jis vienu metu atitinka visas tris apibrėžime nurodytas sąlygas.

Nelaimingų atsitikimų rūšys darbe

Nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į:

• mirtinas nelaimingas atsitikimas,
• sunkias nelaimingas atsitikimas,
• kolektyvines nelaimingas atsitikimas,
• sužalojimus.

Kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų laikomas nelaimingu atsitikimu, turi būti įvykdytos trys sąlygos. Pirmoji – staigaus įvykio sąvoka. Socialinio draudimo tribunolo 1958 m. rugsėjo 19 d. sprendime teigiama, kad trukmė negali viršyti vienos darbo dienos. Staigumas apibrėžiamas kaip laikas, per kurį pavojingas veiksnys paveikė organizmą. Todėl nelaimingas atsitikimas gali trukti kelias sekundes arba kelias valandas. Antroji sąlyga – išorinė priežastis. Ji įvyksta, kai traumą sukelia nuo žmogaus nepriklausomas veiksnys. Trečioji sąlyga yra susijusi su darbu, ir tai yra gana svarbu, nes nelaimingas atsitikimas darbe gali įvykti ne tik atliekant darbą, bet ir būnant darbdavio paslaugoms – tai yra, laukiant nurodymo darbdavio nurodytoje vietoje.

Centrinis statistikos biuras paskelbė 2020 m. ataskaitą apie darbuotojų saugą. 2020 m. įvyko daugiau nei 21 000 nelaimingų atsitikimų, tai yra 6 000 mažiau nei 2019 m. Tačiau verta paminėti, kad 2020 m. buvo periodiškai uždaromos pramonės įmonės, o tai neabejotinai prisidėjo prie nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažėjimo. Kalbant apie mirtinus nelaimingus atsitikimus, 2020 m. jų įvyko 35, 5 daugiau nei 2019 m.

Ką daryti įvykus nelaimingam atsitikimui?

1. Įsitikinkite, kad gelbėtojas yra saugus.
2. Užtikrinkite sužeistųjų saugumą ir suteikite pirmąją pagalbą.
3. Užtikrinkite nelaimingo atsitikimo vietą. Tačiau reikėtų pridurti, kad bet kokie nelaimingo atsitikimo vietos pakeitimai be reikiamo sutikimo leidžiami tik tada, kai tai būtina gyvybėms gelbėti, turtui apsaugoti arba pavojui išvengti.
4. Atlikite nelaimingo atsitikimo tyrimą.

Paskutinis punktas yra labai svarbus, nes jau įvykusių nelaimingų atsitikimų pamokų darymas yra labai vertingas žinių šaltinis analizuojant ir vertinant riziką pramonės įmonėse. Kuo geriau suvokiamas pavojus, tuo mažesnė tikimybė, kad klaidos bus kartojamos.

Pramoninių nelaimingų atsitikimų priežastys

Pagrindinė pramoninių nelaimingų atsitikimų priežastis yra darbuotojų netinkamas elgesys, sudarantis 60 % visų nelaimingų atsitikimų. Kita pagal priežasčių skaičių buvo netinkamas medžiagos naudojimas arba prastos būklės medžiaga.

Pagrindinis įvykis, sukėlęs sužalojimus, buvo susidūrimas su nejudančiu objektu. Vienas iš penkių nelaimingų atsitikimų įvyko dėl smūgio į judantį objektą.

Kitos nelaimingų atsitikimų priežastys, remiantis Centrinės statistikos tarnybos ataskaita, yra šios: kontaktas su aštriu, šiurkščiu ar abrazyviniu objektu, fizinis ar psichinis stresas, kontaktas su elektra, temperatūra, pavojingos medžiagos, įstrigimas ar sutraiškymas.

Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų darbe pramonėje?

Duomenims rodant, kad 60 % nelaimingų atsitikimų, arba daugiau nei pusė, įvyksta dėl netinkamo darbuotojų elgesio, sprendimas turi slypėti darbuotojų saugos ir sveikatos mokymuose bei darbuotojų informuotumo didinime. Lygiai taip pat svarbu pramonės įmonėse įdiegti kuo daugiau saugos sistemų, kurias užtikrina pramoninė automatizacija.

Labai svarbus aspektas yra darbo vietų paruošimas ir visos įmonės pritaikymas pagal aukščiausius saugos standartus. Aiškiai pažymėti pavojingas zonas visoje įmonėje. Visų rūšių žymėjimai, ženklai ir net grindų juostos, žyminčios judėjimo maršrutus patalpose, prisideda prie didesnio informuotumo apie pavojus ir dėl to didesnio darbuotojų atsargumo.

Kuo daugiau jutiklių yra jautrūs nenormaliems parametrams, kuo daugiau prietaisų aptinka darbuotojų buvimą ir įspėja apie pavojų pavojingose ​​zonose, tuo didesnė apsauga ir mažesnė nelaimingo atsitikimo tikimybė.

Taip pat žr. straipsnį: sauga gamybos įmonėse.