Kaip magnetinis laukas prasiskverbia į ekranavimo medžiagas? Analizė ir palyginimas

Kodėl magnetinio lauko ekranavimas yra iššūkis?

Magnetinių laukų ekranavimas yra viena iš sudėtingesnių elektromagnetinės inžinerijos problemų. Skirtingai nuo elektrinio lauko, kurį galima gana lengvai blokuoti laidžiais ar izoliaciniais sluoksniais, magnetinis laukas gali prasiskverbti pro daugelį medžiagų, o tai žymiai apsunkina jo efektyvų slopinimą.

Pagrindiniai sunkumai kyla dėl to, kad magnetinis laukas tiesiogiai nesąveikauja su elektriniais krūviais, o su tekančiomis srovėmis ir magnetiniais momentais. Todėl ekranavimui naudojamos medžiagos turi ne tik praleisti srovę, bet ir tinkamai reaguoti į lauko pokyčius, o tai praktiškai reiškia, kad reikia atsižvelgti į daugybę fizinių ir konstrukcinių parametrų.

Įprasti metaliniai ekranai, pagaminti iš folijos ar skardos, puikiai slopina magnetinį lauką dėl didelio laidumo ir paviršiaus efekto (skin effect), kuris apriboja lauko skverbimąsi į labai ploną paviršinį medžiagos sluoksnį. Deja, tokie sprendimai yra standūs ir nelankstūs, o tai yra didelis trūkumas daugelyje šiuolaikinių pritaikymų, pvz., dėvimojoje elektronikoje ar lanksčiose grandinėse.

Spauskite ir peržiūrėkite mūsų MS serijos dviejų dalių ekranus

1 pav. Metalinis PCB ekranas

Todėl vis didesnę reikšmę įgyja ekranavimo medžiagos su laidžiais pluoštais, kurios pasižymi lankstumu ir lengvai pritaikomos prie įvairių formų. Tačiau jų veikimas yra daug sudėtingesnis ir reikalauja detalaus supratimo apie magnetinio lauko skverbimosi per jų struktūrą mechanizmus.

Spauskite ir peržiūrėkite mūsų EMI/EMC laidžius ir ekranuojančius audinius

2 pav. Lankstus laidus audinys

Ekranavimo medžiagos su laidžiais pluoštais – alternatyva metalams

Magnetiniai ekranai, pagaminti iš metalų, tokių kaip varis ar aliuminis, nors ir yra labai veiksmingi, turi reikšmingų apribojimų. Dėl savo standumo ir lankstumo trūkumo juos ne visada lengva pritaikyti šiuolaikinėse, dažnai sudėtingose elektroninėse konstrukcijose ar prietaisuose, kuriems reikalingos lanksčios apsauginės medžiagos.

Atsakant į šiuos iššūkius, atsirado ekranavimo medžiagos, pagrįstos laidžiais pluoštais. Paprastai tai yra metalizuoti pluoštai arba pluoštai, padengti metalo sluoksniu, suformuoti į tinklus ar audinius, kurie sukuria lengvus, lanksčius ir lengvai pritaikomus ekranus. Tokie sprendimai vis dažniau naudojami dėvimojoje elektronikoje, automobilių pramonėje ir telekomunikacijose, kur reikalingos tiek ekranavimo savybės, tiek naudojimo patogumas.

Laidieji pluoštai sudaro tinklelio struktūrą, sudarytą iš trumpų, uždarų akių (mesh), kurios yra atsakingos už magnetinio lauko slopinimą. Tačiau jų veikimas yra daug sudėtingesnis nei vientisų metalinių ekranų atveju. Efektyvumui įtakos turi ne tik paties metalo laidumas, bet ir jo erdvinis išdėstymas, angų tarp pluoštų dydis, taip pat pačios struktūros elektriniai parametrai.

Spauskite ir peržiūrėkite mūsų EMC palapines

3 pav. EMC palapinė

Be to, vidiniai parametrai, tokie kaip varža (R'), induktyvumas (L') ir talpa (C') šios pluoštinės struktūros, turi lemiamą reikšmę, kaip slopinamas magnetinis laukas. Šių mechanizmų sudėtingumas lemia, kad ekranavimo efektyvumas nėra pastovus, o stipriai priklauso nuo lauko dažnio, taip pat nuo paties audinio geometrijos ir savybių. 4 pav.

4 pav. Ekranavimo medžiagos artinimas

Parametrai, turintys įtakos magnetinio ekranavimo efektyvumui

Magnetinio lauko ekranavimo medžiagų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: vidines medžiagos savybes ir fizinę laidžių pluoštų struktūrą. Šių parametrų supratimas yra labai svarbus norint sąmoningai pasirinkti arba suprojektuoti veiksmingą magnetinį ekraną.

Vidinės medžiagos savybės: R', L', C'

Techninėje literatūroje ir inžinerinėje praktikoje ekranavimas apibūdinamas, be kita ko, trimis pagrindiniais parametrais:

• R' (linijinė varža) – nustato elektros laidininkų varžą medžiagos viduje, kuri veikia sūkurių srovių slopinimą, generuojamą kintančio magnetinio lauko.
• L' (linijinis induktyvumas) – atsakingas už medžiagos gebėjimą kaupti energiją magnetiniame lauke ir reguliuoja elektromagnetinių bangų sklidimą.
• C' (linijinė talpa) – susijusi su dielektrinėmis savybėmis ir laidžių pluoštų išdėstymu vienas kito atžvilgiu, veikia elektrinio lauko elgseną.

Šie trys parametrai veikia kartu, nustatydami, kaip magnetinis laukas yra slopinamas ir kaip jis prasiskverbia per ekranuojančios medžiagos struktūrą. Jie keičiasi kartu su signalo dažniu, o tai papildomai apsunkina analizę ir reikalauja specializuotų matavimų.

Pluoštų ir laidžiojo tinklelio struktūros reikšmė

Be elektrinių parametrų, fizinė medžiagos struktūra daro didelę įtaką ekranavimo efektyvumui. Pluoštinių ekranavimo medžiagų atveju svarbiausia yra:

• Tinklelio angų dydis ir forma – kuo mažesnės angos, tuo veiksmingesnis magnetinio lauko blokavimas, ypač aukštesnių dažnių diapazonuose.
• Pluoštų išdėstymas ir tankis – veikia padengimo tolygumą ir sūkurių srovių laidumo kelių tęstinumą.
• Pluoštų laidumas – medžiagos su didesniu laidumu (pvz., varis, sidabras) geriau slopina magnetinį lauką, tačiau gali būti brangesnės ar mažiau lanksčios.

Medžiagos struktūra lemia, ar magnetinis laukas prasiskverbs daugiausia per metalinius pluoštus, ar per oro angas tarp jų. Šis dinaminis ryšys tarp magnetinio lauko ir fizinės struktūros paaiškina ekranavimo efektyvumo sudėtingumą, priklausantį nuo darbo sąlygų.

Efektyvus ekranavimas yra ne tik medžiagos, bet ir jos struktūros bei elektrinių savybių klausimas. Norint numatyti ekrano efektyvumą, reikalingas kompleksinis požiūris, kuris atsižvelgtų į visus šiuos parametrus ir jų tarpusavio priklausomybes.

Kaip magnetinis laukas prasiskverbia pro ekraną? Veikimo mechanizmai

Supratimas, kaip magnetinis laukas prasiskverbia pro ekranavimo medžiagą, yra svarbus siekiant optimizuoti elektromagnetinę apsaugą. Šis procesas nėra paprastas, nes lauko elgesys priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant signalo dažnį ir pačios medžiagos struktūrą.

Magnetinio lauko susiejimo principas (pateikta be paviršiaus efekto)

Magnetinio lauko skverbimosi pro ekraną aprašymas

Magnetinis laukas sąveikauja su ekranu daugiausia per indukciją – kintantis magnetinis laukas sukuria sūkurių sroves laidžioje medžiagoje, kurios savo ruožtu sukuria magnetinį lauką, priešpriešinį išoriniam laukui. Ši indukcinė sąveika matuojama vadinamuoju sujungtuoju induktyvumu L12, kuris apibūdina, kaip efektyviai medžiaga „praleidžia“ magnetinį lauką.

Linijinė srovė i1 yra tiekiama į apatinę ekranuojančios medžiagos pusę (žr. Paveikslėlį aukščiau). Magnetinis srautas Φ1, generuojamas srovės (Φ1 = L12 * i1), prasiskverbia pro ekranuojančią medžiagą priklausomai nuo dažnio. Viršutiniame ekranuojančios medžiagos paviršiuje indukuojama įtampa u2 (u = ω * L12 * i1).

• Φ1 = L12 * i1
• u = ω * L12 * i1

Induktyvumas L12 sieja srovę i1 su įtampa u2. Induktyvumas L12 priklauso nuo dažnio dėl paviršiaus efekto. Jo charakteristika apibūdina paviršiaus efekto įtaką, o kartu ir ekranuojančios medžiagos magnetines savybes. Įtampa u2 už ekrano gali sukelti kitus trikdžius, tokius kaip srovės, magnetiniai ir elektriniai laukai.

Induktyvumui L12 matuoti naudojama speciali matavimo kamera. (Paveikslėlyje žemiau) parodyta šios kameros konfigūracija. Ekranavimo medžiaga yra patalpinama metaliniame uždarame matavimo kameros korpuse. Apatinėje ekranuojančios medžiagos pusėje yra 50 Ω juostelinė linija (juostelinė linija 1). Srovė i1, tekanti per juostelinę liniją, naudoja ekranuojančią medžiagą kaip grįžtamąjį kelią. Magnetinis laukas, generuojamas srovės i1, prasiskverbia pro ekranuojančią medžiagą pagal jos ekranavimo efektyvumą. Viršutinėje ekranuojančios medžiagos pusėje yra antra 50 Ω juostelinė linija (juostelinė linija 2). Įtampa u2 yra indukuojama juostelinėje linijoje 2 magnetiniu srautu Φ1.

Matavimo konfigūracija su juostelinėmis linijomis ir matavimo kamera

Induktyvumas L12 (L12 = -u2 / (ω * i1)) apibūdina, kiek magnetinio srauto Φ1 gali prasiskverbti pro ekranuojančią medžiagą ir indukuoti įtampą u2.

• L12 = -u2 / (ω * i1)

Jei matavimo kameroje nėra ekranuojančios medžiagos (žr. Paveikslėlį aukščiau), matuojamas etaloninis induktyvumas L12 matavimo konfigūracijai (žr. žemiau). Induktyvumas L12 išlieka pastovus plačiame dažnių diapazone. Tiesinė matavimo kameros dažnių charakteristika baigiasi ties 1 GHz.

Dažnių charakteristika ir matavimo kameros induktyvinis sujungimas be ekranuojančios medžiagos (i1 = const.)

Atliekant matavimus (pvz., su juostelinėmis linijomis, kaip parodyta Paveikslėlyje aukščiau), įtampa, indukuota antroje linijoje (u2), yra lauko skverbimosi laipsnio rodiklis. Induktyvumo L12 vertė apskaičiuojama pagal formulę:

L12= - U2/Wi1

kur U2 yra indukuota įtampa, W – pulsacija, o i1 – srovė pirmojoje linijoje.

Magnetinio lauko ekranavimo mechanizmai

Įtampa u2, indukuojama magnetinio lauko (žr. Paveikslėlį žemiau), yra nuskaityta juostelinės linijos 2 kaip u2'. Ši įtampa yra šiek tiek mažesnė už įtampą u2 ant ekranuojančios medžiagos paviršiaus, nes dalis magnetinio lauko vis dar prasiskverbia į erdvę tarp juostelinės linijos ir ekranuojančios medžiagos. Šis efekt toliau yra ignoruojamas, o u2' laikomas identišku u2.

Įtampos u2 matavimas su juosteline linija

Įtampa u2, indukuojama juostelinėje linijoje, priklauso nuo ekranuojančios medžiagos magnetinio ekranavimo efektyvumo. Atitinkantis induktyvumas L12 apibūdina ekranuojančios medžiagos magnetinį skverbimąsi.

5 paveikslėlis vaizduoja indukuotą įtampą u2 ir induktyvumą L12 ekranavimo medžiagai S10.

Indukcinis ekranuojančios medžiagos S10 skverbimasis

Laidieji pluoštai metalizuotame neaustiniame audinyje sudaro uždaras akis. Magnetinis laukas išstumia iš metalinių akių, kai didėja dažnis (nuo 500 kHz iki 200 MHz).

Žemesniame dažnių diapazone (žemiau 1 MHz) ekranavimo medžiaga neparodo slopinimo efekto (žr. 5 paveikslėlį). Indukuota įtampa u2 ir induktyvumas L12 yra lygūs etaloninėms vertėms, išmatuotoms tuščioje kameroje.

Indukcinis ekranuojančios medžiagos skverbimasis žemesniame dažnių diapazone be paviršiaus efekto.

Indukcinis ekranuojančios medžiagos skverbimasis su paviršiaus efektu; magnetinis laukas prasiskverbia pro ore užpildytas angas medžiagoje

Nuo maždaug 0,5 MHz tuščios kameros induktyvumas išlieka pastovus ties -169,8 dBH (3,23 nH). Žemiau 400 kHz induktyvumas, atrodo, padidėja, o tai tikriausiai yra dėl įtampos u2 padidėjimo, kurį sukelia juostelinės linijos 2 elektrinio lauko įtaka.

Pirmasis indukcinio veikimo principas

Nuo 0,5 MHz paviršiaus efektas pradeda būti pastebimas metalinėse ekranuojančios medžiagos dalyse (žr. 7 paveikslėlį). Įtampa u2 ir induktyvumas L12 progresyviai mažėja (žr. 5 paveikslėlį). Indukuota įtampa pasiekia savo mažiausią vertę ties 200 MHz. Šiuo metu atsiranda naujas veikimo principas, kuris uždedamas ant lauko pasislinkimo pluoštų metale (žr. 8 paveikslėlį).

Antrasis indukcinio veikimo principas

Nuo 200 MHz įtampa u2 didėja linijiškai su 20 dB/dec nuolydžiu, o induktyvumas pereina į pastovią kreivę: -235,9 dBH (0,16 pH) (žr. 5 paveikslėlį).

Magnetinio lauko komponentas F2 prasiskverbia pro ore užpildytas angas ekranuojančioje medžiagoje. Mažesniems dažniams šis magnetinio lauko komponentas buvo silpnesnis už tą, kuris prasiskverbia per ekranuojančios medžiagos metalą. Toliau didėjant dažniui, visas laukas yra išstumiamas iš ekranuojančios medžiagos metalo ir praeina tik per ore užpildytas angas (žr. 8 paveikslėlį). Magnetinio lauko linijų sklidimo kelias nustoja keistis su dažnio didėjimu, todėl induktyvumas išlieka pastovus. Induktyvumo L12 vertę galima ekstrapoliuoti dar aukštesniems dažniams.

Sujungtasis induktyvumas L12 ekranuojančios medžiagos yra medžiagos parametras, kurį galima apibrėžti kaip specifinį linijinį induktyvumą L12' [pH/cm].

Ekranavimo medžiagų palyginimas

Indukcinis ekrano skverbimasis buvo išmatuotas šešioms ekranavimo medžiagoms ir pateiktas 9 paveikslėlyje.

Šešių ekranavimo medžiagų magnetinio ekranavimo savybės su sujungtuoju induktyvumu

Aukščiau maždaug 2 MHz galima pastebėti geras ekranavimo savybes trims medžiagoms (S10, S2 ir 02). Kitų trijų medžiagų (01, 03 ir 04) ekranavimo efektas nebuvo arba buvo silpnas iki 1,5 GHz!

Medžiagų ekranavimo efektyvumas labai skiriasi – nuo neveiksmingo iki veiksmingo. Dažnių diapazonai, kuriuose pasireiškia skirtingi ekranavimo veikimo principai, šiek tiek pasislenka priklausomai nuo medžiagos.

• Ekranavimo medžiaga 04: Neparodo magnetinio ekranavimo efekto, elgiasi kaip oras (tuščia matavimo kamera).
• Ekranavimo medžiaga 03: Pasiekia magnetinio lauko slopinimą tik 3 dB ties 1 GHz.
• Ekranavimo medžiaga 01: Pasiekia 12 dB slopinimą ties 1 GHz.
• Ekranavimo medžiagos 02, S2 ir S10: Yra veiksmingos ir rodo dviejų veikimo principų dažnių diapazonus. Pirmajame diapazone (iki 200 MHz) medžiaga veikia išstumdama lauką per angas akyse. Antrajame diapazone (>200 MHz) efektas apibrėžiamas metalinių angų akyse dydžiu ir jų omine varža (40...65 dB slopinimas). Ekranavimo medžiagos struktūra nulemia efektą abiejuose diapazonuose.

Sujungtasis induktyvumas L12

Sujungtasis induktyvumas L12 ekranuojančios medžiagos yra parametras, kuris apibūdina magnetinio lauko skverbimąsi pro medžiagą. Jį galima normalizuoti iki srovės 10 mm ilgio linijoje. Magnetinio lauko slopinimas išreiškiamas skirtumu dB tarp matavimo su ekranuojančia medžiaga ir etaloninio matavimo (be medžiagos): Slopinimas = L12-medžiaga [dBH] - L12-tuštuma [dBH]

Išvados dėl projektavimo

Magnetinio lauko ekranavimo kokybė priklauso nuo angų akyse dydžio, jų skerspjūvio ir laidumo. 9 paveikslėlio matavimų rezultatai aiškiai rodo ekranavimo medžiagų įtaką magnetiniam laukui, o tai yra nauda jų taikymui ir kūrimui. Projektuojant ekranavimo medžiagas svarbu konstruktyviai paveikti du indukcinius veikimo principus.

Du pagrindiniai magnetinio ekranavimo mechanizmai

Norint suprasti magnetinio ekranavimo efektyvumą, reikia žinoti pagrindinius mechanizmus, kurie lemia, kaip magnetinis laukas yra slopinamas ar prasiskverbia pro tam tikrą medžiagą. Tiriamose ekranavimo medžiagose išskiriami du pagrindiniai efektai:

I. Paviršiaus efektas (skin effect) ir lauko pasislinkimas metale

Pirmasis mechanizmas yra vadinamasis paviršiaus efektas. Jis pagrįstas tuo, kad kintamoji srovė (AC) teka daugiausia plonu paviršiniu laidininko sluoksniu, vadinamu „paviršiaus sluoksniu“. Didėjant srovės dažniui, šis sluoksnis tampa vis plonesnis, o tai lemia efektyvios varžos padidėjimą ir magnetinio lauko slopinimą medžiagos viduje. Praktikoje tai reiškia, kad metaliniai tinklelio ar laidžių pluoštų elementai ekranavimo medžiagoje „pasislenka“ magnetinį lauką į išorę, o tai apriboja jo skverbimąsi į vidų. Šis efekt yra ypač stiprus dažnių diapazone nuo kelių šimtų megahercų aukštyn, kai paviršiaus sluoksnio storis tampa labai mažas.

II. Skverbimasis pro ore užpildytas angas medžiagoje

Antrasis mechanizmas susijęs su angų, tuščių erdvių ar „skylių“ buvimu medžiagos struktūroje. Medžiagų, pagamintų iš laidžių tinklelių ar pluoštų, išdėstytų specifiniu būdu, atveju magnetinis laukas gali prasiskverbti pro šiuos neapsaugotus fragmentus.

Šio mechanizmo veikimas yra dominuojantis, ypač esant žemesniems dažniams, iki maždaug 200 MHz, kur laukas prasiskverbia daugiausia per oro erdves tarp laidžių elementų.

Ekranavimo efektyvumas čia labai priklauso nuo šių angų dydžio ir formos bei jų išdėstymo.

Medžiagos struktūros vaidmuo abiejuose mechanizmuose

Šių dviejų reiškinių derinys lemia galutinį ekranavimo medžiagos efektyvumą. Tinkleliai su smulkiomis akimis ir pluoštai su dideliu laidumu sukelia stipresnį magnetinio lauko slopinimą, ypač aukštesniuose dažnių diapazonuose, kur paviršiaus efektas yra efektyviausias.

Tuo tarpu didelės, netaisyklingos angos gali žymiai sumažinti ekranavimo efektyvumą, leidžiant laukui prasiskverbti net esant aukštiems dažniams.

Kaip pasirinkti tinkamą ekranavimo medžiagą?

Tinkamos medžiagos pasirinkimas efektyviam magnetinio lauko ekranavimui yra procesas, reikalaujantis atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius, kurie veikia apsaugos nuo elektromagnetinių trikdžių efektyvumą. Žinios apie tai, kaip medžiagos struktūra ir jos elektrinės savybės veikia ekrano elgesį skirtingomis sąlygomis, yra būtinos norint užtikrinti optimalų elektroninių prietaisų veikimą.

Efektyvumo priklausomybė nuo struktūros ir dažnio

Pagrindinis klausimas yra medžiagos pasirinkimas atsižvelgiant į dažnių diapazoną, kuriame ekranas turi veikti. Žemais dažniais (nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų MHz) didžiausią reikšmę turi oro angų minimizavimas medžiagoje. Net maži pertraukimai ar tarpai laidžiame tinklelyje leidžia magnetiniam laukui prasiskverbti, o tai žymiai sumažina ekranavimo efektyvumą. Šiame diapazone geriausiai tinka medžiagos su tankia pluoštų struktūra, sudarančios beveik nepertraukiamą laidų paviršių.

Aukštesniuose dažnių diapazonuose (šimtai MHz iki GHz) pagrindinį vaidmenį atlieka paviršiaus efektas. Čia svarbus didelis pluoštų laidumas ir jų išdėstymas – ploni, gerai išdėstyti laidūs pluoštai sukuria sluoksnį, kuriame kintamoji srovė gali tekėti be didelių nuostolių. Medžiagos su dideliu storiu ir geru laidumu užtikrina didesnį magnetinių bangų slopinimą.

Angų, varžos ir laidumo reikšmė

Angos medžiagos struktūroje, net jei jos yra nedidelės, veikia kaip kanalai, leidžiantys magnetiniam laukui prasiskverbti. Jų dydis ir išdėstymas lemia, kiek lauko „prateka“ pro ekraną. Todėl svarbu pasirinkti medžiagas su minimaliu poringumu arba naudoti papildomus sluoksnius, užpildančius šias erdves.

Paviršinė medžiagos varža yra dar vienas svarbus parametras. Maža varža skatina ekrano srovės srautą ir padidina lauko slopinimo efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad net nedideli pokyčiai pluoštų sudėtyje ar struktūroje gali turėti pastebimą įtaką ekrano veikimui.

Laidumas, savo ruožtu, turėtų būti kuo didesnis, kas dažnai pasiekiama naudojant metalinius pluoštus ar laidžias dangas. Anglies ar nikelio pluoštai yra populiarūs sprendimai, derinantys geras mechanines savybes su efektyviu ekranavimu.

Tinkamos ekranavimo medžiagos pasirinkimas reikalauja holistinio požiūrio, atsižvelgiant į veikimo dažnių diapazoną, medžiagos struktūrą, jos laidumą ir angų buvimą. Gerai parinkta medžiaga leidžia optimaliai apriboti magnetinio lauko įtaką, o tai yra labai svarbu apsaugant šiuolaikinius elektroninius prietaisus nuo trikdžių.

Santrauka: Kas veikia efektyvų magnetinio lauko ekranavimą?

Magnetinio lauko ekranavimas yra vienas iš sudėtingiausių elektromagnetinės inžinerijos iššūkių. Kaip parodėme visame straipsnyje, apsaugos nuo trikdžių efektyvumas priklauso nuo sudėtingo medžiagos, struktūrinių ir dažnio savybių derinio.

Veiksniai, turintys įtakos ekranavimo efektyvumui:

• Medžiagos elektrinės savybės: Parametrai, tokie kaip paviršinė varža (R'), vidinis induktyvumas (L') ir talpa (C') lemia, kaip medžiaga reaguoja į kintantį magnetinį lauką. Medžiagos su maža varža ir tinkamai parinktu induktyvumu slopina lauką efektyviau.
• Pluoštų ir laidžiojo tinklelio struktūra: Laidžių pluoštų tankis ir išdėstymas turi didelę reikšmę. Tinkleliai su mažomis akimis užtikrina mažesnį magnetinio lauko skverbimąsi, o pluoštų išdėstymas veikia ekranavimo kryptingumą.
• Lauko skverbimosi mechanizmai: Magnetinis laukas gali prasiskverbti pro ekraną per indukcinį skverbimąsi ir per oro angas. Supratimas apie paviršiaus efektą ir oro tarpų vaidmenį leidžia geriau suprojektuoti efektyvų ekraną.
• Lauko dažnis: Ekranavimo efektyvumas keičiasi kartu su signalo dažniu. Prie žemų dažnių svarbiausia yra laidžiojo paviršiaus tęstinumas, o prie aukštų – laidumo savybės ir paviršiaus efektas.
• Išbandytų medžiagų charakteristika: Šešių skirtingų ekranavimo medžiagų palyginimas parodė, kad geriausius rezultatus pasiekia tos, kurios pasižymi dideliu laidumu ir minimaliu poringumu, ypač diapazone iki 1,5 GHz.

Magnetinio lauko ekranavimas reikalauja ne tik tinkamos medžiagos pasirinkimo, bet ir jos fizinių bei elektromagnetinių savybių supratimo. Pažangios medžiagos su laidžiais pluoštais yra daug žadanti alternatyva tradiciniams metaliniams ekranams, siūlanti didesnį lankstumą ir lengvesnį pritaikymą.

Projektuojant apsaugos nuo magnetinio lauko sistemas, verta atsižvelgti į visus aptartus aspektus, kad būtų užtikrinta maksimali prietaisų apsauga vis sudėtingesnėje ir reiklesnėje elektromagnetinėje aplinkoje.

Šaltiniai: How Do Magnetic Fields Penetrate Shielding Materials? Characterization of Shielding Materials October 26, 2023 Gunter Langer and Amirali Taghavi