Apsauga nuo sprogimo

Apsauga nuo sprogimų yra ypač svarbus saugos klausimas; sprogimai kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir sveikatai dėl nekontroliuojamos liepsnos ir slėgio, kenksmingas reakcijas sukeliančių produktų buvimo ir deguonies absorbcijos ore, kuriuo kvėpuoja darbuotojai. Todėl norint sukurti nuoseklią sprogimų prevencijos strategiją, darbo vietoje reikia imtis organizacinių priemonių.

ES ATEX direktyva reikalauja, kad darbdaviai įgyvendintų būtinas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, įskaitant profesinės rizikos prevenciją, informavimą ir mokymą bei reikiamos organizacinės sistemos sukūrimą. Pati apsauga taikoma ne tik žmonėms, bet ir mašinoms bei gamtinei aplinkai aplink pavojingą gamyklą. Kai tik įmanoma, darbdaviai turėtų užkirsti kelią sprogios aplinkos susidarymui.

Siekiant užtikrinti atitiktį aukščiausiam prioritetui, pirmasis sprogimo rizikos vertinimo žingsnis yra nustatyti, ar esant tam tikroms sąlygoms gali susidaryti pavojinga sprogi aplinka. Toliau reikia nustatyti, ar ji gali užsidegti, ir kaip neutralizuoti sprogimo padarinius. Darbo proceso ar įrenginio sprogimo rizikai įvertinti tinkami metodai yra pagrįsti sisteminiu požiūriu į įrenginių ir procesų saugos stebėseną.

Šiame kontekste „sistemingas“ reiškia organizuotą veiklos vykdymą, pagrįstą objektyviais ir loginiais sumetimais. Analizė apima esamus pavojingų sprogiųjų atmosferų šaltinius ir tuo pačiu metu galinčius atsirasti veiksmingus užsidegimo šaltinius.

Pagrindiniai ir svarbiausi parametrai, apibūdinantys tam tikros degios medžiagos sprogimo pavojaus lygį

Šie parametrai yra vieni iš pagrindinių ir svarbiausių parametrų, apibūdinančių tam tikros degios medžiagos sprogimo pavojaus lygį:

Maksimalus sprogimo greitis (dp/dt)_max – tai maksimali slėgio padidėjimo vertė per laiko vienetą visų sprogiųjų atmosferų sprogimų metu degios medžiagos sprogimo diapazone izoliuotoje talpykloje, darant prielaidą apie konkrečias bandymo sąlygas.

Sprogstamumo indeksas K_max – tai maksimalus sprogimo slėgio padidėjimo greitis (dp/dt)_max, išmatuotas sprogstant konkrečiai sprogiai aplinkai 1 m3³ tūrio talpykloje, darant prielaidą apie konkrečias bandymo sąlygas. Tyrimai.

Sprogimo padarinių ribojimo metodai

Yra **metodų**, kaip apriboti sprogimo padarinius jam įvykus. Pavyzdžiui, sprogimo slopinimo sistemos neleidžia pasiekti maksimalaus sprogimo slėgio, greitai įleisdamos gesinimo medžiagas į konteinerius ir įrenginius užsidegus. Tokiu būdu apsaugoti komponentai turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų tik sumažintą sprogimo slėgį. Sprogimo slopinimui taip pat gali reikėti techninio komponentų, esančių įrenginio viršuje ir apačioje, izoliavimo. Kitas būdas pašalinti slėgį – kuris yra pagrindinis sprogimo poveikis – iš pavojingos sistemos yra naudoti tinkamas ventiliacijos sistemas. Jų paskirtis – sumažinti slėgį įrenginio viduje iki priimtino lygio. Šis metodas įgyvendinamas keliais būdais: naudojant slėgio mažinimo plokštes, savaime užsidarančius atvartus arba liepsnos neturinčias slėgio mažinimo sistemas. Kai kurie iš jų dėl savo specifinės konstrukcijos ir veikimo būdo skirti naudoti pavojingose ​​zonose, o kiti gali būti naudojami tik lauke.

Visos medžiagos, galinčios vykti egzoterminė oksidacijos reakcija, turėtų būti laikomos degiomis. Visų pirma, tai apima visas medžiagas, kurios jau klasifikuojamos ir paženklintos kaip degios (R10), labai degios (F ir R11/R15/R17) arba ypač degios (F+ ir R12) pagal Direktyvą 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų. Tačiau tai taip pat apima visas kitas medžiagas ir preparatus, kurie (dar) nėra klasifikuojami, bet atitinka atitinkamus degumo kriterijus arba paprastai laikomi degiais.

1. Degios dujos ir dujų mišiniai, pvz. suskystintos dujos (butanas, butenas, propanas, propilenas), gamtinės dujos, degimo dujos (pvz., anglies monoksidas arba metanas) arba dujinės degios cheminės medžiagos (pvz., acetilenas, etileno oksidas arba vinilo chloridas).
2. Degūs skysčiai, pvz., tirpikliai, degalai, žalia nafta, tepalinės alyvos arba panaudotos alyvos, dažai, vandenyje tirpūs ir netirpūs cheminiai produktai.
3. Degių kietųjų medžiagų dulkės, pvz., anglis, mediena, maistas ir pašarai (pvz., cukrus, miltai arba grūdai), plastikas, metalai arba cheminiai produktai.

Sprogimo atveju darbuotojams gresia nekontroliuojamos ugnies ir slėgio pavojus, atsirandantis dėl šiluminės spinduliuotės, liepsnos, smūginių bangų ir skraidančių nuolaužų, taip pat kenksmingų produktų, susidarančių dėl reakcijų ir deguonies sumažėjimo ore, kuris yra būtinas kvėpavimui. Dėl šios priežasties itin svarbu atlikti teisingą gaisro ir sprogimo rizikos vertinimą ir tada įdiegti tinkamas apsaugos priemones bei apsaugos priemones.

Taip pat raginame perskaityti įdomų straipsnį apie sprogimo pavojaus zonas: https://www.dacpol.eu/pl/podzespoly-do-stref-zagrowanych-wybuchem-ex