Uždegimo šaltiniai, įtraukti į ATEX direktyvą

Efektyvus uždegimo šaltinis yra vienas iš trijų pagrindinių elementų, naudojamų apibūdinti sprogimo pavojų. Be pakankamai didelės energijos, perduotos sistemai, kurioje yra degi medžiaga (dujų, garų ar dulkių pavidalu) ir oras (ar kitas oksidatorius), sprogimo rizika neįmanoma. Todėl vienas pagrindinių būdų valdyti šį pavojų yra pašalinti arba kiek įmanoma labiau sumažinti uždegimo šaltinių atsiradimo tikimybę.

Kaip egzistuoja standartai, aprašantys daugumą su sprogimų prevencija susijusių klausimų, taip pat yra standartas, kuris nustato, kokie uždegimo šaltiniai yra įtraukti į ATEX direktyvą.

Pagal PN-EN 1127-1:2019-10 „Sprogiosios atmosferos ir apsauga nuo sprogimo – 1 dalis: Pagrindinės sąvokos ir metodika“ išskiriama 13 veiksnių, galinčių inicijuoti sprogimą.

Standartas išskiria

Karšti paviršiai

Sprogiosios atmosferos gali užsidegti, jei jos susiliečia su karštais paviršiais, kurių temperatūra pasiekia mišinio užsidegimo temperatūrą. Jei karšti paviršiai gali liestis su sprogiomis atmosferomis, būtina užtikrinti saugumo atsargą tarp didžiausios paviršiaus temperatūros ir užsidegimo temperatūros. Ši atsarga priklauso nuo zonos klasifikacijos ir nustatoma pagal PN-EN 1127-1.

Liepsnos ir karštos dujos

Tiek liepsnos, tiek įkaitusios kietos dalelės gali sukelti sprogiosios atmosferos užsidegimą. Net labai mažos liepsnos yra vieni veiksmingiausių uždegimo šaltinių, todėl jos turi būti pašalintos iš pavojingų zonų 0 ir 20. Liepsnos gali būti zonose 1, 2, 21 ir 22 tik tada, kai jos yra saugiai uždarytos, kaip aprašyta PN-EN 1127-1. Reikia užkirsti kelią atvirų liepsnų, atsirandančių deginimo ar suvirinimo metu, susidarymui organizacinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, sprogiosioms dujoms atvira liepsna beveik visada yra veiksmingas uždegimo šaltinis.

Mechaninės kibirkštys

Trintis, smūgiai ir dilimas, pavyzdžiui, malimo metu, gali sukelti kibirkščiavimą. Kibirkštys gali uždegti degias dujas ir garus, taip pat tam tikrus rūko/oro ar dulkių/oro mišinius (ypač metalinių dulkių/oro mišinius). Dulkių nuosėdose kibirkštys gali sukelti žaižaravimą, kuris tampa sprogios atmosferos uždegimo šaltiniu.

Elektros įrenginiai

Net esant žemai įtampai, elektros kibirkštys ir įkaitę paviršiai gali būti uždegimo šaltiniai elektros įrenginiuose (pvz., jungiant ar atjungiant elektros grandines arba dėl klajojančių srovių). Todėl paprastai laikoma, kad visi elektra maitinami įrenginiai – nepriklausomai nuo jų tipo – yra potencialūs uždegimo šaltiniai.

Klajojančios srovės

Elektrostatiniai išlydžiai: karūniniai, šepečiuoti, slystantys, kūginiai, kibirkštiniai

Elektrinio krūvio susidarymas, kaupimasis ir išnykimas ant įvairių elektros nelaidžių paviršių ir izoliuotų laidžių objektų (taip pat žmogaus kūno). Darbas, atliekamas skiriant skirtingo ženklo krūvius (pvz., trinant, atskiriant medžiagas, traiškant, taškant, išorinio elektrinio lauko poveikyje), virsta elektrinio lauko potencialine energija, supančia atskirtus krūvius.

Žaibas

Veiksnys, turintis atsitiktinį pobūdį, tačiau svarbus dėl didelės perduodamos energijos. Todėl būtina užtikrinti tinkamą įžeminimą visiems laidiesiems elementams.

Radijo dažnio (RF) elektromagnetinės bangos nuo 10⁴ iki 3×10¹² Hz
Nešiojamieji, baterijomis maitinami įrenginiai gali būti naudojami sprogiose atmosferose tik turint ATEX sertifikatą.
Elektromagnetinės bangos nuo 3×10¹¹ iki 3×10¹⁵ Hz
Jonizuojančioji spinduliuotė
Ultragarsas
Adiabatinis suspaudimas

Egzoterminės reakcijos, įskaitant dulkių savaiminį užsidegimą

Medžiagos gali įkaisti dėl cheminių reakcijų, kurios išskiria šiluminę energiją (egzoterminės reakcijos), ir taip tampa uždegimo šaltiniu. Toks savaiminis įkaitimas įmanomas, jei šilumos susidarymo greitis viršija jos išsklaidymo greitį. Jei šilumos išsklaidymas sunkus arba aplinkos temperatūra aukšta (pvz., sandėliuojant), reakcijos greitis gali padidėti tiek, kad pasiekiamos užsidegimo sąlygos. Svarbiausi parametrai yra reaguojančios sistemos tūrio/oro santykis, aplinkos temperatūra ir buvimo laikas.
Aukšta temperatūra gali sukelti smilkymą ir (arba) degimą bei sprogių atmosferų užsidegimą. Visi degūs produktai, susidarę reakcijų metu (pvz., dujos ar garai), gali sudaryti sprogius mišinius su oru ir taip žymiai padidinti pavojų. Visose zonose reikia kiek įmanoma vengti savaime užsidegančių medžiagų. Jei jų naudojimas būtinas, būtina taikyti atitinkamas apsaugos priemones kiekvienu konkrečiu atveju.

Taip pat svarbūs kiti standartai ir teisės aktai, susiję su apsauga nuo sprogimo, kurie trumpai aprašyti čia: EX zonų taisyklės. Rekomenduojama su jais susipažinti.